Startuojame nuo Gaveikėnų stovyklavietės ir, apiplaukę Dringio ežero ragą , oficialiai vadinamą Šūdragiu, įplaukiame į Dumblynės ornitologinį draustinį. Tai pirmoji matomumo erdvė, kur norisi neskubėti, vingiuose stebėti oriai praplaukiančius lynus, miegančias lydekas,  zigzaguojančius  ungurius. Toliau, Dringykščio kanalu , kirtę Dringykščio ežerą su Meilės sala,- pasiekiame Meiros upelio (vadinama Aukštaitijos Venecija) ištakas. Pakėlę irklus ir nekvėpuodami, srūvename mistinio Meiros upelio tėkme! Tik 30 cm gylis ir 700 m ilgio tylos atkarpa, kad pajustumėte šio magiško  upelio energetiką… čia naktis gyva- bebrai netikėtai išnyra praskrendančių šikšnosparnių plazdesy, o kur dar praplaukiantys šamai ir kitos uodegos… tik spėk stebėti su nuostaba…Meironių gatvinis kaimelis, įsikūręs upelio krantuose, palydi iki Lūšių ežero, o  už posūkio pasitinka Palūšės žiburiai. Belieka pataikyti į krantą…